Lietuvos skaitmeninių technologijų įmonės „Terra IT” ir „Synergy Effect” su Vilniaus universitetu ir prof. Tomo Krilavičiaus vadovaujama mokslininkų komanda per ateinančius du metus įgyvendins ambicingą logistikos technologijų projektą, kuriam suteiktas net 776 tūkst. Eur ES finansavimas. Aplenkęs beveik 100 kitų pareiškėjų projektas laimėjo Susisiekimo ministerijos inovacijų skatinimo priemonės „Sandbox” paramą. Projektu siekiama sukurti unikalų iš dviejų dalių susidedantį skaitmeninį įrankį, leisiantį automatizuoti daugiau logistikos procesų, nei buvo įmanoma bet kada anksčiau. 

Pirmoji inovacijos dalis – automatizuotas duomenų surinkimo ir analizės įrankis, padėsiantis optimizuoti logistikos veiklos procesus. Antroji – automatizuotas nutolusių logistikos sistemų stebėjimo sprendimas, kuris leis stebėti sandėliavimo centrus, transporto stovėjimo aikšteles ir net atskirus automobilius realiu laiku, su minimaliu žmogaus įsikišimu arba visai be jo. 

Mokslas ir verslas vienys jėgas prieš visoje Europoje vis aktyvesnius krovinių vagis

Šis mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo projektas gimė analizuojant rinką ir atsiliepiant į išmanių krovinių apsaugos priemonių trūkumą. „Dauguma dabartinių transporto stebėjimo priemonių reikalauja didžiulių žmogiškųjų resursų ir yra neefektyvios, rinkoje neturime nei vieno tokio modernaus, pilnai automatizuoto stebėjimo įrankio”, – teigia „Synergy Effect” direktorius Tomas Vilmanas. Be to, Europoje per paskutinius metus ženkliai išaugo krovinių vagystės.

„Verslo žinių” duomenimis, per metus pavogto turto vertės vidurkis Lietuvoje nuo 68 tūkst. Eur pakilo iki 809 tūkst. Eur. Daugiausia krovinių vagysčių registruojama Vokietijoje ir nesaugomose aikštelėse. Vagys nesnaudžia – renkasi išskirtinai vertingus krovinius, vietoj smurto taiko gudrią taktiką. Tokia statistika ir nusikaltėlių pažanga verčia pasitempti ir logistikos įmones – kaip niekada aktualu efektyvinti procesus taikant naujausias technologijas. 

5g technologijos leis be problemų stebėti net po žeme, už pastatų ar kitose sudėtingo matomumo sąlygose esantį transportą

Projekto metu kuriamam automatizuotam būdui stebėti nutolusias logistikos sistemas bus naudojamas specialus dronas, kuris skrajoja aplink ir stebi logistikos objektus. Orlaivis bus valdomas nuotoliniu būdu, o visi duomenys perduodami greitu ir patikimu 5G ryšiu. Tai leis stebėti objektus toli nuo jų buvimo vietos bei objektus esančius itin sudėtingose geografinėse sąlygose. Duomenų apdorojimą taip pat lengvins dirbtinio intelekto įrankiai. Kadangi žmogaus įsikišimas – minimalus, sprendimas mažins išlaidas ir resursų sunaudojimą.

Planetai draugiškas technologinis sprendimas, kuris verslui garantuos daug didesnę ir greitesnę transporto apsaugą ir kontrolę

Nuotolinė stebėjimo sistema leis gauti realiuoju laiku tikslią informaciją apie transporto situaciją ir buvimo vietą, taip sumažindama nereikalingus veiksmus. Dėl to mažės iškvietimų operacijų kaštai ir žmogiškųjų išteklių poreikis. Be to, tai turės teigiamą poveikį aplinkai, nes sumažės automobilių naudojimo sąnaudos. Projekto įgyvendinimas – žingsnis link efektyvesnio ir tvaraus transporto Europoje.

Prie projekto vairo – žymiausi dirbtinio intelekto žinovai ir akademinio pasaulio atstovai

Vienas iš projekto dalyvių – prof. Tomas Krilavičius – VDU Informatikos fakulteto dekanas, dirbtinio intelekto tyrinėtojas, Lietuvos atstovas NATO informacinių technologijų struktūrose. Kitas projekte dalyvaujantis akademikas – Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto, Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkas doc. dr. Domantas Bručas, jis rūpinsis sėkmingu dronų integravimu į projektą.

Svarbų vaidmenį projekto įgyvendinime atlieka ir Lietuvos skaitmeninių technologijų įmonės „Terra IT“ ir „Synergy Effect“ bei jų programavimo ir dirbtinio intelekto specialistai. Šių įmonių specialistai bus atsakingi už technologinį projekto įgyvendinimą ir sprendimų gamybą. 

Projektą finansuoja Europos Sąjunga

Projektą numatoma įgyvendinti per 24 mėnesius. Projekto vertė – 1 184 011,99 Eur. Projektui skirta finansavimo lėšų suma – 776 752,97 Eur. Projektas dalinai finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos Kartos Lietuva“ lėšomis ir 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos lėšomis.

UAB „Terra IT“ – inovatyvi informacinių technologijų įmonė, veiklą vykdanti nuo 2004 metų. Įmonės vykdoma veikla apima verslo valdymo sistemų kūrimo bei informacinių technologijų teikimo paslaugas. Verslo valdymo sprendimus įmonė kuria įvairioms verslo sritims: pramonei ir gamybai, transportui ir logistikai, paslaugų sektoriui, projektinės veiklos vystymui. Įmonė daug investuoja į intelektinių sprendimų kūrimą transporto paslaugų efektyvinimui. 

UAB „Synergy Effect“ rinkoje veikia nuo 2003 m. Įmonė padeda Lietuvos ir užsienių šalių verslams veikti efektyviau, naudojant interneto technologijas ir sprendimus. Įmonė turi patirties dirbant su vidutinės, didelės ir labai didelės apimties projektais, yra sukūrusi daug įvairaus sudėtingumo nestandartinių projektų žinomoms Lietuvos ir užsienio įmonėms. Nuo 2019 m. įmonė glaudžiai bendradarbiauja su UAB „Terra IT“, kurdama intelektinius sprendimus transporto paslaugų optimizavimui.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose. Matavimai parodė, kad vidutinė duomenų gavimo sparta padidėjo visų operatorių tinkluose – siekė 107-202 Mb/s, priklausomai nuo operatoriaus. 

„Didelę įtaką spartos augimui turėjo 5G technologijos diegimas, ypač miestuose – kai kuriuose iš jų vidutinė gavimo sparta viršija 300 Mb/s“, – sako Vaidotas Radzevičius, RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis specialistas.

Pasak jo, duomenų siuntimo sparta, palyginti su 2022 m., taip pat paaugo visų operatorių tinkluose ir siekė nuo 19,1 iki 37,8 Mb/s. Tuo metu delsos vertė išliko panaši – 48–57 ms. Delsa rodo kokios reakcijos, greitos ar lėtos, į veiksmus atliekamus vartotojo galinėje įrangoje galima tikėtis iš tarnybinės stoties, kuri teikia turinį ar paslaugą. 

„Žema delsa aktuali realaus laiko veiklai, pavyzdžiui, kai žaidžiami kompiuteriniai žaidimais su kitais žaidėjais realiu laiku, tiesioginių vaizdo ar garso transliacijų metu, nuotolinio valdymo užduotims ir pan. Įprastų tinklalapių užkrovimo laikui delsa neturi didelės įtakos. Duomenų gavimo sparta, tarnybinės stoties (kurioje yra tinklalapis) apkrova, paties tinklalapio struktūra ir turinio elementai turi ženkliai didesnę įtaką per kiek laiko jis užsikraus“, – aiškina RRT atstovas.

Jo teigimu, sparčiai diegiama 5G technologija gali suteikti didesnes spartas ir mažesnes delsas nei iki šiol buvusios technologijos, tačiau viskas priklauso nuo pasirinkto šios technologijos diegimo būdo.

„Šiuo metu Lietuvoje 5G technologija veikia kartu su 4G, t. y. ne savarankiškame režime. Dėl šios priežasties vidutinių delsos verčių sumažėjimo, ką galėtų suteikti 5G, palyginti su praeitu laikotarpiu, nepastebėjome“, – pabrėžia ekspertas. 

Matavimai keliuose ir miestuose

RRT matavimus vykdė keliuose ir miestuose RRT automobiliu važiuojant pasirinktais maršrutais keliais ir miestų gatvėmis, o matavimai geležinkeliuose buvo atliekami keleivinio traukinio vagone važiuojant keleivių pervežimo maršrutais.

„Paslaugų kokybė keleiviniuose geležinkelių maršrutuose pagerėjo, tačiau išlieka tendencija, kad keliaujant geležinkeliais tikėtina gavimo sparta bus mažesnė nei keliaujant automobilių keliais ir miestų gatvėse. Geležinkeliai turi daugiau atkarpų, kur kelias eina miškais ar toliau nuo gyvenviečių, kur yra pastatyta mažiau bazinių stočių“, – dėsto  V. Radzevičius.

 Matavimų metu buvo pastebėta ir atkarpų keliuose, kur ryšio sąlygos ženkliai suprastėja arba mobilios interneto prieigos paslaugos teikimas iš viso nutrūksta, t. y. signalo lygis nukrenta ir jo nebepakanka ryšiui išlaikyti. 

„Dažniausiai taip nutinka tolstant nuo bazinės stoties, o kita bazinė, kuri turėtų perimti ryšio palaikymą, yra tiesiog per toli. Tokią situaciją pakeistų didesnis bazinių stočių skaičius ar sprendimas naudoti toliau sklindančius dažnius“, – sako V. Radzevičius, RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyr. specialistas.

Visą mobiliosios interneto prieigos ataskaitą rasite čia: https://www.rrt.lt/d/mobiliosios-interneto-prieigos-paslaugu-kokybes-rodikliu-ivertinimo-ataskaita-2/

Vienam mobiliojo ryšio operatoriui skelbiant apie savo 5G spartą, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) išsklaidė šią manipuliaciją teigdama: „5G ryšys bus mažai naudingas, jei naudojiesi interneto prieigos paslauga ten, kur jis dar nėra įdiegtas“. „Telia“ ekspertai paaiškina, kur slypi klaida skelbiantis greičiausiais, kai šis greitis yra tik matematinė skaičiavimų interpretacija.

„5G kokybė matuojama ne vien megabitais per sekundę. Labai svarbu įvertinti ir kitą statistikos skyrių – aprėptį, tai reiškia teritorijos dydį, kur galima naudotis 5G ryšiu. Pernai „Telia“ pasiekė net 80-85 proc. aprėptį, kuri šiemet pakilo iki 99 proc., o kitų operatorių 5G aprėpė tik 5-10 proc. Lietuvos teritorijos. Greitis be aprėpties, tai tarsi turėti greitą automobilį, bet neturėti tinkamo kelio juo važiuoti. Šiuo atveju „Telia“ turi ne tik lenktyninį automobilį, bet ir yra nutiesus jam tinkamus važiuoti kelius,“ – paaiškina „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.  

Apie skirtingus 5G plėtros tempus liudija vien operatorių valdomos 5G infrastruktūros mastai. 2023 m. gruodžio mėnesio RRT duomenimis, „Bitė“ bei „Tele2“ RRT buvo užregistravusios atitinkamai 459 ir 629 5G bazines stotis, o „Telia“ – 1933 arba beveik tris kartus daugiau. Ne ką mažiau iškalbingas ir matavimo taškų skaičius 5G tinkle: „Telia“ – 15 849, „Bitė“ – 5 407, „Tele2“ – 6 216. 

Pasak A. Šemeškevičiaus, didelis matavimo taškų skaičius būtent ir parodo didesnę paslaugų aprėpties teritoriją ir tai, kad „Telia“ 5G yra pasiekiamas net ir atokiausiuose Lietuvos kampeliuose, kai kitų operatorių penktosios kartos ryšys veikia tik didžiuosiuose miestuose.  

„Telia“ atstovas atkreipia dėmesį, kad ten, kur neaprėpia 5G ryšys, telefonas automatiškai persijungia į 4G (LTE) ryšio technologiją, tad, vertinant naršymo patirtį, svarbiausia yra bendra tinklo greitaveika. Taigi, pagal bendrus duomenų gavimo spartos vidurkius, skaičiuojant visas tinklo technologijas Lietuvos teritorijoje, 2023 metais „Telia“ konkurentus lenkė beveik dvigubai, pasiekusi 202 Mb/s greitį, o „Tele2“ – 117 Mb/s, „Bitė“ – 107 Mb/s. 

Pasaulinės 5G plėtros šiemet nesugebėjo sulėtinti nei ekonominiai iššūkiai, nei geopolitiniai neramumai. Neseniai paskelbto „Ericsson Mobility Report“ tyrimo duomenimis, 2023 m. penktos kartos tinklas visoje planetoje pasipildė daugiau, nei 600 milijonų, naujų abonentų bei viršijo net optimistiškiausias analitikų prognozes.

Tačiau artimiausiais metais 5G traukinio apsukos tik didės – jau 2029 m. 5G turėtų išstumti senesnes ryšio kartas, o vidutinis mobiliųjų duomenų suvartojimas pakils net tris kartus.

Jūros šventės metu Klaipėdoje pasiektas didžiausios šalyje skaitmeninės 5G mozaikos rekordas. Mozaikos, kurioje įsiamžino daugiau kaip 5 tūkst. Klaipėdiečių ir miesto svečių, rekordą per mažiau nei šešias valandas užfiksavo skaitmeninių paslaugų bendrovė „Bitė Lietuva“.

„Kviesdami šventės svečius fotografuotis specialiai šiam tikslui įrengtose fotobūdelėse, iš viso surinkome net 1000 skaitmeninių nuotraukų, kurios realiu laiku atsidurdavo šalia stovinčiame LED ekrane. Pasitelkę greitą naujos kartos 5G ryšį, per mažiau nei šešias valandas iš šių nuotraukų sudėliojome skaitmeninę mozaiką. Šis meno kūrinys oficialiai tapo didžiausia kada nors užfiksuota skaitmeninių nuotraukų mozaika šalyje“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės“ technologijų direktorius Mindaugas Rauba. 

„Džiaugiamės, kad galėjome darkart pademonstruoti 5G technologijos galimybes per tokį didelį masinį renginį. Tai – ne tik įdomus ir išskirtinis būdas pristatyti naujos kartos ryšio technologiją, bet ir puiki galimybė priminti žmonėms išskirtines 5G galimybes“,  – pasakoja M. Rauba. 

Lietuvos 5G mozaikos rekordą Jūros šventėje užfiksavo „Rekordų akademija“. Jūros šventės svečiai buvo kviečiami fotografuotis prie pat Arkos – paminklo vieningai Lietuvai. 

„Esame dėkingi visiems renginio dalyviams, prisidėjusiems prie šio sėkmingo įvykio. Šis rekordas – dar vienas technologinis žingsnis į priekį, pademonstruojantis, kaip inovatyvios technologijos gali pakeisti tradicinius renginius ir suteikti dalyviams unikalią patirtį“,  – sako M. Rauba. 

Prie rekordo prisidėję, milžiniškoje mozaikoje įsiamžinę Jūros šventės svečiai prisiminimui galėjo pasiimti ir savo fizinę nuotrauką. 

Tai – ne pirmasis „Bitės“ pasiektas ir ryšio galimybes demonstruojantis rekordas. Skaitmeninių paslaugų bendrovė sausį pasiekė pirmąjį Lietuvos 5G interneto greičio rekordą. Rekordas užfiksuotas Metų muzikos apdovanojimų M.A.M.A. metu Kauno „Žalgirio“ arenoje.

Tuo metu renginį stebėjo daugiau kaip 10 tūkst. žiūrovų, o „Bitės“ interneto greitis pasiekė net 2679 Mb/s – daugiau kaip 16 kartų viršijo vidutinį ankstesnėmis ryšio technologijomis pasiektą interneto greitį.

„Siekti išskirtinių rekordų mums padeda rekordinės investicijos į mūsų ryšių tinklus. Šiuo metu įgyvendiname didžiausią investicinį projektą bendrovės istorijoje – investuojame 100 mln. eurų į visiškai naujo 5G statybą ir jau turimų tinklų modernizavimą“, – teigia „Bitės“ technologijų direktorius.